Biržų pilis / Biržų krašto muziejus „Sėla“

Biržų pilis
   
     Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547-1603) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 m., pastatant užtvanką Apaščios irAgluonos upių santakoje. 1586-1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, arsenalas ir maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą. Tvirtovė baigta statyti 1589 m.
   Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas Vaza, o vėliau ir jo palikuonys, neatsisakydami pretenzijų į Švedijos sostą, įvėlė Lietuvą ir Lenkiją į ilgamečius karus su Švedija (1600-1635 ir 1655–1660 m.), kurių metu 1625 m. švedai tvirtovę apgriovė.
   Kunigaikščio Kristupo II Radvilos iniciatyva 1637 m. prasidėjo didžiuliai tvirtovės pertvarkymo darbai. Tai buvo ne tik pilies atstatymas, bet ir perstatymas, pasikeitė fortifikacijos tipas, vietoj itališko buvo panaudotas nyderlandiškasis, kur pagrindinė detalė yra tvirtovę juosiantys žemių pylimai ir bastionai.
   1640 m. Biržus paveldėjęs būsimasis Lietuvos didysis etmonas, Kristupo II sūnus Jonušas Radvila (1612-1655) tęsė Biržų pilies rekonstravimo darbus.
   1655 m. rudenį Biržų tvirtovė vėl atiteko švedams.
 1659 m. pilį atsiėmė Jonušo Radvilos pusbrolis kunigaikštis Boguslavas Radvila (1620-1669). Nors ir gyvendamas Karaliaučiuje, jis rūpinosi dėl karų neužbaigtos Biržų tvirtovės atstatymu, 1662 m. buvo parengtas tvirtovės generalinis planas, bet 1669 m. mirus Boguslavui Radvilai, paskutiniam iš Biržų-Dubingių Radvilų šakos kilusiam vyriškos lyties palikuoniui, pilies statybų statybos darbai sustojo.
   Testamentu Boguslavas Radvila visą turtą paliko dukrai Liudvikai Karolinai (1667-1695). Tvirtovės statybą Liudvika Karolina atnaujino 1671 m., darbai užtruko iki 1682 m. Ši tvirtovė buvo gerokai didesnė už pirmąją. Rūmai, fortifikaciniai įrenginiai ir 21 pastatas sudarė didžiulį gynybinį kompleksą.
   Šiaurės karo metu (1700-1721) Biržuose 1701-02-26 Rusijos caras Petras I ir Lietuvos-Lenkijos karalius Augustas II sudarė sutartį prieš Švediją. Tų pačių metų rugpjūtį švedai užėmė Biržus ir tik 1703 m. juos pavyko atsiimti.
1704-09-14 švedų generolo A. L. Levenhaupto kariuomenė vėl užėmė tvirtovę. Pasitraukdami švedai rūmus ir kitus tvirtovės pastatus išsprogdino.
   Biržų pilies reprezentaciniai rūmai buvo atstatyti 1978-1988 m., juose 1988 m. įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989m. - Biržų krašto muziejus „Sėla“. Iš kunigaikščių Radvilų statytos nyderlandiškojo tipo Lietuvos šiaurinę sieną XVII-XVIII a. gynusios bastioninės tvirtovės komplekso be reprezentacinių rūmų buvo atstatytos dvi parakinės, tiltas, taip pat šiuo metu jau atstatytas arsenalo pastatas.
BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJUS „SĖLA
EKSPOZICIJA TVIRTOVĖS RŪMUOSE
   1928 m. įkurtas Biržų krašto muziejus Sėla į Biržų pilies rūmus persikėlė ir čia savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400 – tosioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. 25 ekspozicijų salėse pristatoma Biržų pilies, miesto, viso Biržų krašto istorija, etnografija, religinių konfesijų raštija, menas. Dvejose parodų salėse nuolat keičiamos šiuolaikinio meno, tautodailės parodos, taip pat pristatomos parodos iš muziejaus sukauptų fondų bei parodos, rengiamos su kitais Lietuvos ir užsienio muziejais. Kunigaikščių Radvilų menės puošmena, buvusią didybę menantis pilies akcentas – atstatyta koklinė krosnis, puošta kunigaikščių atributika.
BIRŽŲ TVIRTOVĖS ARSENALAS
   Nuo 2014 m. pavasario Biržų krašto muziejuje „Sėla“, atkurtame Biržų tvirtovės arsenalo pastate, atidaryta ekspozicija, skirta XVI-XVIII a. karybai pristatyti, o kartu ir parodyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų - kunigaikščių Radvilų - arsenalo svarbą ir didybę. Ekspozicijos pagrindą sudaro tvirtovės arsenalo archeologiniai radiniai: skirtingo kalibro patrankų sviediniai bei jų fragmentai, kartečės sviedinių užtaiso gabaliukai, šrapnelio kulkos, granatos, įvairaus tipo muškietų spynos ir kulkos, metalinės muškietų atramų (forkečių) detalės, ietigaliai ir iečių kotų antgaliai, geležiniai keturspygliai (varnos pėdos), arbaleto strėlių antgaliai, patrankų stiklinių sviedinių šukės. Tinkamos pagarbos sulaukė ir XVII a. pabūklas, neįstengtas švedų išvežti Šiaurės karo metu ir prariogsojęs tvirtovės teritorijoje trejetą šimtmečių - didžiulė mortyra. Ekspozicijos turinį praplečia ir ją pagyvina interaktyvios detalės, animuotas 1704 m. Biržų tvirtovės šturmas.
   Biržų krašto muziejus Sėla siūlo daug edukacinių programų vaikams. Taip pat viena garsiausių yra  „A biržiečė vaišin dianuodamūs suaugusiems, kurios metu susipažinsite su unikalia ekspozicija „Senoji aludarystė.
Bilietų kainos: suaugusiesiems – 3 €; vaikams nuo 5 metų, moksleiviams, studentams, pensininkams, kitų rajonų neįgaliesiems – 2 €; Biržų rajono neįgaliesiems – nemokamai;  ekspozicijų ir parodų lankytojo bilietas šeimai - nuo 5 €. Tik laikinų parodų lankymas: suaugusiesiems – 1,50 €; vaikams nuo 5 metų, moksleiviams, studentams, pensininkams, kitų rajonų neįgaliesiems – 1 €.
Likus 30 min. iki darbo pabaigos bilietai nebeparduodami.
Atsiskaityti galima ir banko mokėjimo kortele.
lankytinų vietų
Žemėlapis