Renginys
Tomo Bajorūno tapybos darbų parodos „Akvarelės kelionės: tarp tylos ir šviesos“ atidarymas
2025 11 05
LAPKRIČIO 5 D. 17.30 kviečiame į Tomo Bajorūno tapybos darbų parodą „Akvarelės kelionės: tarp tylos ir šviesos“.
Parodos autorius Tomas Bajorūnas:
„...kažkada labai norėjau piešti… Labai. Kaip to rezultatas buvo išmarginti namų kambarių tapetai, praktiškai visi mokykliniai sąsiuviniai, kartais ir mokyklos suolai. Dabar manęs visiškai nebestebina grafičiais aprašinėti pasaulio miestai, mažų rankyčių kreidutėm išmargintos gatvės ir šaligatviai, idėjų pilni muziejai, parodos, pristatymai... Idėja, kuri gimsta, ir noras ją išreikšti visuomet randa savo kelius, nors kartais tie keliai patinka tikrai ne visiems, o ir būna tiesiog neįtikėtini…
Kai dar labai seniai man galvon šovė būtent toks noras-išraiška, aš pasiėmiau… akvarelę. Dar visai neseniai ir pats nežinojau atsakymo, kodėl būtent ji - ko gero pats įnoringiausias dailės įrankis, absoliučiai neatleidžiantis klaidų ir tiesiai šviesiai besijuokiantis į veidą netalentingiems žmonėms pačia geriausia ir linksmiausia šio žodžio prasme. Tik po gerų trisdešimties metų tas atsakymas atėjo aiškiai, ryškiai ir be jokių kitų galimų variantų. Būtent tiek laiko man reikėjo ją visiškai pamiršti, kad staiga galvoje įsižiebęs mažytis šviesos taškelis sukeltų atominį sprogimą ir per tokį trumpą laiką mane nuneštų ten, kur dar niekada nesu buvęs - tą daugumai absoliučiai nesuprantamą spalvų pasaulį, kuriuo būtent man buvo patikėta dalintis su kitais. Ir būtent šiuo sudėtingu, bet be galo įdomiu būdu. Būdu, kur vanduo piešia pats...“
Kai dar labai seniai man galvon šovė būtent toks noras-išraiška, aš pasiėmiau… akvarelę. Dar visai neseniai ir pats nežinojau atsakymo, kodėl būtent ji - ko gero pats įnoringiausias dailės įrankis, absoliučiai neatleidžiantis klaidų ir tiesiai šviesiai besijuokiantis į veidą netalentingiems žmonėms pačia geriausia ir linksmiausia šio žodžio prasme. Tik po gerų trisdešimties metų tas atsakymas atėjo aiškiai, ryškiai ir be jokių kitų galimų variantų. Būtent tiek laiko man reikėjo ją visiškai pamiršti, kad staiga galvoje įsižiebęs mažytis šviesos taškelis sukeltų atominį sprogimą ir per tokį trumpą laiką mane nuneštų ten, kur dar niekada nesu buvęs - tą daugumai absoliučiai nesuprantamą spalvų pasaulį, kuriuo būtent man buvo patikėta dalintis su kitais. Ir būtent šiuo sudėtingu, bet be galo įdomiu būdu. Būdu, kur vanduo piešia pats...“
Biržų krašto muziejaus ,,Sėla" informacija