Biržai – Šiauriausias taškas

Šį netrumpą maršrutą į Šiauriausią Lietuvos tašką pradedame autobusų stotyje, kaip mums dažnai nutinka. Ilgai nedelsdami miname Parovėjos link, kur randasi mano mėgstama maisto prekių parduotuvė.

Su vietiniais lenktyniaujame kas pirmas pasieks ją. Nepraleiski Parovėjos parduotuvės, ji randasi Pušynėlio g. 10.

Ir paminėk, kad atvedė tave čia dviratininkas Paulius! Bus įdomu pakalbėti su pardavėjais.

Gerai pasistiprinę sukame pedalus Biržų girios link.

Netoli Lujėnų sutinkame vietinių, mezgasi maloni pažintis. Palinkime gražios likusios dienos. Su vietiniais bendrauti mano nuomone - būtina.

Netrukus pasitinka puiki Lujėnų stovyklavietė, kurioje galima ne tik nakvoti po stogu, bet dar ir malkų priskaldyta - saugus ir malonus pasibuvimas garantuotas.

Tiesa tęsti kelionę tenka ir dulkėse (trunka šis „malonumas" trumpai), nors automobilių per visą dieną galėjome ant rankos pirštų suskaičiuoti - atokios čia ir ramios vietos.

Šiauriausias Lietuvos taškas randasi netoli Asparišikių. Atvykus čia tenka važiuoti pro privačią teritoriją, vėliau prasideda miško keliukas. Vietinių paprašome vandens - mezgasi dar viena pažintis. Žmogus ką tik įsigijo čia sodybą, įsirenginėja.

Šiauriausias taškas randasi mūsų maršruto pusiaukelėje. Atvykus čia randame laužavietę, kelis kelmus, kur nusprendžiame papiknikauti. Saldumynai - į trasą!

Pakeliui į Nemunėlio Radviliškį lankome atodangas. Muoriškių atodanga - įdomiausia, kitas palikite ramybėje.

Nemunėlio Radviliškyje pirmiausiai pastebėjome tuntus žvejų.

Nemunėlio ir Apaščios santaka - jų magnetas. Taip pat čia laukia apžvalgos aikštelė su suolais ir laiptais.

Kaip visada lankytinas objektas - parduotuvė. Mus pasitinka malonus personalas, prisiperkame maisto vakarui. Reikėtų turėti omeny, kad parduotuvių nėra gausu maršrute. Be Biržų - viso 3.

Vandens semiame iš šulinio, kad nereikėtų pirkti plastikinių butelių. O kartais tiesiog prisipilame parduotuvėje iš krano - svarbu gražiai paprašyti ir dažniausiai pavyksta.

Išjudame iš Nemunėlio Radvišikio atgal link Biržų. Laukų laukelių laukučių netrūksta - Biržai agrarinis kraštas. Prisižiūrime visokiausių tipų sėjamos žemės. Bandome suprasti kas per kultūros, pakeliui sutinkame gandrus.

Visa diena ant dviračio duoda apie save žinoti. Norisi jau ir kokią išdaigą iškrėsti.

Galų gale pasiekiame dienos paskutinį tašką - Užušilių pažintinį taką. Šalia jo randame puikią stovyklavietę, kurioje nusprendžiame pasilikti. Įsikūrus apeiname takus, džiaugiamės, kad dar nėra uodų bei serviruojame puikų turistinį stalą.

Ryte šokame ant dviračių ir judame link Biržų žirgyno. Ten mus pasitinka smalsūs žirgai. Vienas smalsuolis leidžiasi paglostomas. Glosto ir man širdį.

Deja atvykome per anksti, tad su žirgais susijusi veikla nevyko. Norint daugiau - vizitą reikėtų derinti iš anksto. Kontaktus rasite www.birzuzirgynas.lt

Labai rekomenduoju apsilankyti šalia esančiame Eko basų kojų take. Niekad negalvojau, kad tai gali būti taip įdomu. Pradžiai net nedrąsu nusiimti batus, bet kai iš jų išsilaisvini, patiri didelį malonumą. Ypač dėl to, kad po ilgo mynimo pėdų masažas - puikus dalykas atsipalaidavimui.

Baigdami maršrutą dar prasukame pro nuostabųjį Astravo dvarą ir jo parką, Širvėnos ežero tiltu įriedame į miesto centrą, kur mūsų laukia vyšnia ant torto - Biržų pilis.

Siūlau prieš važiuojant parsisiųski navigacinį GPX failą į savo telefoną ar specialų navigatorių, kad būtų lengviau orientuotis. Sėkmės kelyje!