Paminklai, skulptūros

PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

Iniciatyvą pastayti miesto centre paminklą žuvusiems už Lietuvos  nepriklausomybę iškėlė XVIII a. Šaulių rinktinės nariai. 1945 m. šiame skvere buvo įkurtos Tarybinių karių kapinės. R. Antinio paminklas susprogdintas ir ten pat užkastas. Susprogdinta skulptūra iškasta 1988 m. Pagal skulptūros liekanas R. Antinio buvo padaryta skulptūros kopija. Pagal parengtą projektą miesto aikštėje 1990 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 2006m. paminklas restauruotas.

Vytauto g. Biržai.

PAMINKLAS POETUI JULIUI JANONIUI (1896 – 1917)

Paminklas poetui (1896-1917) , kovojusiam už socialinę nelygybę buvo pastatytas 1976 m. garbingiausioje miesto aikštėje. Skulptorius K. Bogdonas, archit. V. Brėdikis.
J. Janonio a. Biržai.

PAMINKLAS KULTŪROS PUOSELĖTOJUI STANISLOVUI DAGILIUI (1843 – 1915)

Ant gražaus juodo šlifuoto granito (kauniečio Mackevičiaus darbo) stovi monumentalės išvaizdos St. Dagilio biustas (paryžietės Gronskienės darbo). 1923 m. rugsėjo 2 sukakus 80 metų nuo gimimo (1843), buvo pašvęstas gražus, nors kuklus, paminklėlis žinomam Adomo Mickevičiaus „Konrad Wallenrod” patriotinės poemos vertėjui Stanislovui Dagiliui, mirusiam 1915 m. Biržuose.
Kęstučio g., (Sekmininkų maldos namų teritorijoje), Biržai 

KNYGNEŠIO JURGIO BIELINIO KOPLYSTULPIS, ANTKAPINIS PAMINKLAS
Jurgis Bielinis Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Gimė Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje.Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – koplytstulpis (aut. Leonas Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube.Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. 1931 m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai,tautininkai, dirbo kalvis J. Korsakas.
Purviškių II k., Biržų r. 

VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLINIS BIUSTAS

Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai. Pabiržės mstl., Biržų r. 

MOTIEJAUS VALANČIAUS PAMINKLINIS BIUSTAS

Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai.
Pabiržės mstl., Biržų r.  

PAMINKLAS TAUTOS DVASIOS, KULTŪROS IR ŪKIO KĖLĖJUI ANTANUI MACIJAUSKUI

 Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas.
2004 m. Skulptorius Gediminas Piekuras, architektas Evaldas Purlys.
Pabiržės mstl., Biržų r.

SKULPTŪRA  VABALNINKO MIESTELYJE “SVAJONĖ”

Beveik 4 metrų aukščio ir 18 tonų sverianti granitinė skulptūra vaizduoja jaunuolį, grojantį kanklėmis ir kviečiantį gėriui. Šios Vabalninką papuošiančios skulptūros mecenatė - Vilniuje gyvenanti Janina Černiauskaitė - Kancevičienė, kadaise Vabalninke dirbusi mokytoja. Tai jos dovana miesteliui. Kūrinio autorius - Rytas Belevičius, architektas - Albinas Mieliauskas.
Vabalninko mstl., Biržų r. 

PAMINKLAS SALASPILIO MŪŠIUI ATMINTI

Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 metų kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje išgarsinusi LDK etmoną K.Chodkevičių visoje Europoje. 

PAMINKLAS 1945-01-18 ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS
Paminklas pastatytas 2002 m. rugsėjo 7 d. Jis skirtas Girelės miške, Kuprių kaimo palaukėje 1945 m. sausio 18 d. NKVD kariuomenės  nušautiems aplinkinių kaimų jauniems vaikinams, besislapstantiems nuo tarnybos nuo kariuomenėje, besipriešinantiems išvarymui iš namų, pastatų griovimui ir perstatymui. 

STOGASTULPIAI
Žolinės aikštėje Vabalninke stovi pagrindiniu miesto akcentu laikomas stogastulpis, ant jo iškalti kraštiečio poeto J. Strielkūno žodžiai “Tėvyne, tu bangos, kur neša visus. Tėvyne, tu langas, per amžius šviesius. Tu kalnas pražilęs nuo mūsų kančių, tu bokštas iškilęs virš mūsų vilčių”  S. Nėries gatvėje prie kultūros namų pastatytas stogastulpis, skirtas Vabalninko 450 metų jubiliejui. Jame – Vabalninko herbas.

Akmuo skirtas Jono Meko 95-ajam jubiliejui ir

Semeniškių kaimui įamžinti