Biržai | Lankytinos vietos | Laisvalaikis | Maitinimas | Apgyvendinimas | Naudinga informacija | Įvairios paslaugos |
PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ Iniciatyvą pastayti miesto centre paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę iškėlė XVIII a. Šaulių rinktinės nariai. 1945 m. šiame skvere buvo įkurtos Tarybinių karių kapinės. R. Antinio paminklas susprogdintas ir ten pat užkastas. Susprogdinta skulptūra iškasta 1988 m. Pagal skulptūros liekanas R. Antinio buvo padaryta skulptūros kopija. Pagal parengtą projektą miesto aikštėje 1990 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 2006m. paminklas restauruotas. Vytauto g. Biržai. |
|
PAMINKLAS POETUI JULIUI JANONIUI (1896 – 1917) Paminklas poetui (1896-1917) , kovojusiam už socialinę nelygybę buvo pastatytas 1976 m. garbingiausioje miesto aikštėje. Skulptorius K. Bogdonas, archit. V. Brėdikis. |
|
PAMINKLAS KULTŪROS PUOSELĖTOJUI STANISLOVUI DAGILIUI (1843 – 1915) Ant gražaus juodo šlifuoto granito (kauniečio Mackevičiaus darbo) stovi monumentalės išvaizdos St. Dagilio biustas (paryžietės Gronskienės darbo). 1923 m. rugsėjo 2 sukakus 80 metų nuo gimimo (1843), buvo pašvęstas gražus, nors kuklus, paminklėlis žinomam Adomo Mickevičiaus „Konrad Wallenrod” patriotinės poemos vertėjui Stanislovui Dagiliui, mirusiam 1915 m. Biržuose. |
|
KNYGNEŠIO JURGIO BIELINIO KOPLYSTULPIS, ANTKAPINIS PAMINKLAS |
|
VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLINIS BIUSTAS Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai. Pabiržės mstl., Biržų r. |
|
MOTIEJAUS VALANČIAUS PAMINKLINIS BIUSTAS Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai. |
|
PAMINKLAS TAUTOS DVASIOS, KULTŪROS IR ŪKIO KĖLĖJUI ANTANUI MACIJAUSKUI Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas. |
|
SKULPTŪRA VABALNINKO MIESTELYJE “SVAJONĖ” Beveik 4 metrų aukščio ir 18 tonų sverianti granitinė skulptūra vaizduoja jaunuolį, grojantį kanklėmis ir kviečiantį gėriui. Šios Vabalninką papuošiančios skulptūros mecenatė - Vilniuje gyvenanti Janina Černiauskaitė - Kancevičienė, kadaise Vabalninke dirbusi mokytoja. Tai jos dovana miesteliui. Kūrinio autorius - Rytas Belevičius, architektas - Albinas Mieliauskas. |
|
PAMINKLAS SALASPILIO MŪŠIUI ATMINTI Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 metų kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje išgarsinusi LDK etmoną K.Chodkevičių visoje Europoje.
|
|
PAMINKLAS 1945-01-18 ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS |
|
STOGASTULPIAI |
|