Biržų kraštas

 BIRŽAI 

Biržai – miestas šiaurės LietuvojePanevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Išsidėstęs apie 200 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir apie 100 km į pietus nuo Latvijos sostinės Rygos. Rajone yra šiauriausias Lietuvos taškas (56º27‘ šiaurės platumos).

Biržų vardo kilmė aiškinama įvairiai. Vieni tvirtina, kad jis kilęs nuo medžio vardo: senovėje šiose vietose buvusios didžiulės girios, kuriose augo daug beržų. Kiti vardą kildina iš žodžio „biržė“ (linija, riba) – Biržai yra netoli Lietuvos ir Latvijos sienos.

Biržai, vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuoja jau penktą savo istorijos šimtmetį. Miestas įsikūręs tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai. Šiame mieste XIXa. vid. pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai. Miestą puošia Šv. Jono krikštytojo bei Evangelikų reformatų bažnyčios. Biržai tai vieta, kurioje žmonės net pikčiausiam priešui nesako populiaraus liaudies posakio „Kad tu prasmegtum!“, nes jis gali išsipildyti tiesiogine prasme. Požeminiam vandeniui išplovus tirpius gipso, dolomito, klinčių klodus - žemė įgriūva, taip susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis, kurių rajone priskaičiuojama per 9 tūkstančius. Biržų krašto žmonės jau nuo seno žinojo kaip išnaudoti mineralinius išteklius gydymui ir kaip puoselėti iš senovės atėjusias alaus darymo tradicijas.

Biržų vardą daugelį metų garsina rajono įmonės, AB ,,Siūlas“ (tekstilės gaminių gamyba), UAB „Biržų duona” (duonos, konditerijos gaminiai), UAB „Biržų alus“ (alaus gamyba), Čygo-Kalkio TŪB ,,Rinkuškiai“ (alaus gamyba), UAB ,,Tyla“ (medienos gaminių gamyba), UAB ,,Agaras“ (mėsos ir jos produktų gamyba).         

Rajono teritorija – 1476 kv.km. 2012 m. pradžioje Biržų rajono savivaldybėje gyventojų skaičius – 27 678, iš jų 13 317 – miesto gyventojai, 14 361 kaimo gyventojai. 

HERBAS

Biržams herbą su Magdeburgo teisėmis suteikė karalius Zigmantas Vaza 1589 m. Herbo auksiniame lauke ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu. Paukščio kojos ir snapas auksiniai, nagai - sidabriniai. Skydą juosia žalias laurų vainikas. Herbo simboliai pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų karinę šlovę, kunigaikščių kilmę, miesto priklausomybė Radviloms. Biržų herbas unikalus yra tuo, kad geltoną skydą, kuriame pavaizduota plevėsuojanti balta vėliava su juodu Romos imperijos ereliu, juosė antikinis laurų vainikas. Tokį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę bei kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų herbas.

ISTORIJA

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose.

Biržai kaip miestelis pirmą kartą paminėti 1520 m., kuriame buvo 53 namai. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. XVI a. per Biržus ėjo strateginis prekybos kelias iš Rygos į Vilnių. Miestas turėjo privilegiją, kuri vertė sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. 15861589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis.

1589 mgegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisėsXVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis16611662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus.1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta (švedai 1704 m. susprogdino), o miestas sudegintas per Šiaurės karą 1704 metais. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

 

 

 

 

 

 

 

 

Foto: S. Kvietka, A. Pikūnas

Rusijos imperijoje

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus.1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.

Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. 

XX a. tarpukaris
1919 m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys.1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuviųelektrinė1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikųevangelikų liuteronųmetodistųbaptistųjudėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai.

Okupacijų metai
Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko 1941 m. permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir vokiečių kariuomenės. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras.  1944–1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai.

1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis. 

Foto: E. Kubilius, L. Pačešiūnaitė

Atgal